Ačiū! Jūsų klausimą gavome. Susisieksime kaip įmanoma greičiau
Neteisingai pateikta informacija. Bandykite dar kartą
Ar tikrai draudikai visuose sudėtinguose ir iš anksto nenumatomuose kasdienybės posūkiuose gelbsti taip, kaip tikimės? Realybė tokia, kad dažnai, klientų manymu, draudimo kompanijos paskaičiuoja per mažas sumas, būna ir atvejų, kai draudikai draudimo išmokos apskritai nesumoka. O juk namų ūkiui atsiradus neplanuotų finansinių išlaidų norėtųsi operatyvios jų reakcijos ir ypač tikslaus nuostolio įvertinimo. Ką jau kalbėti apie būtinybę svarstyti galimybes nusipirkti naują automobilį, kuomet turėtasis dėl itin rimto eismo įvykio nebepataisomas, o išsiversti be asmeninės transporto priemonės sunku ar net neįmanoma.
Idealiame pasaulyje turėtume būti ramūs žinodami, jog nutikus kažkam panašaus galime šimtu procentų atsiremti į draudimo bendroves, kurių pareiga – teisingai atlyginti bet kokią patirtą žalą: suremontuoti transporto priemonę arba kompensuoti jos vertę, kad įsigytume kitą, padengti sužalojimų, jei tokių patirta, išlaidas. Nepriklausomai nuo to, patekome į nedidelę ar ypač sudėtingą avariją.
Deja, bet taip nėra – būtent todėl susiformavo tokie terminai kaip „ginčas su draudiku“ ar „pretenzija draudimui“.
Ir visai be reikalo. Tai oficialiai draudimo srityje egzistuojantis reiškinys ir draudimo bendrovės klientams priklausanti teisė, kuria, mūsų manymu, ne tik gali, bet ir privalo naudotis tiek privatūs asmenys, tiek įmonės. Net ir suprantant, kad procesas gali būti ne pats maloniausiais ir pareikalauti to, kas šiandien svarbiausia: laiko bei ramybės. Mat tam, kad draudikas persvarstytų savo poziciją, turi būti pateikta naujų pagrįstų faktų, įrodymų ar teisinių niuansų. Kitaip tariant, naujų svarių argumentų dar sykį išnagrinėti pirminę draudimo išvadą.
Dėl minėtųjų stresą keliančių papildomų problemų neretai nusprendžiama „nesipriešinti“ – lietuviai linkę tenkintis pirmine išmokos suma. Tai itin aktualu kalbant apie privačius klientus, tačiau tikrai pasitaiko, jog ir verslai nuleidžia rankas, neturi laiko ar kompetencijos ir neišnaudoja savo teisės pateikti draudimui pretenziją.
Tokią išvadą padarėme per ilgus bendros „Claims Management“ komandos patirties metus ir remdamiesi asmeninėmis savo kaip nepriklausomų įvairių draudimo produktų ekspertų praktikomis. Taigi mūsų kaip nepriklausomų vertintojų darbas – pasirūpinti, kad ne tik patirtumėte sėkmę pateikę draudimui pretenziją, bet ir gautumėte maksimalią įmanomą naudą, įdėdami minimaliausią kiekį pastangų.
Su klausimu, kaip elgtis sužinojus, jog draudikas patirtą žalą įvertino per maža suma, į mus kreipiamasi dažnai, bet tai ne vienintelis pretekstas rašyti draudimui pretenziją. Gali nutikti ir taip, jog draudimo atstovui pranešę apie draudiminį įvykį išgirsite sprendimą, jog tas įvykis – visai ne draudiminis.
Tarkime, viena iš sąlygų, kuomet draudikas tikrai gali nesutikti mokėti išmokos, yra transporto priemonės žala, patirta sąmoningai eksploatavus jums priklausantį automobilį bet kokio pobūdžio sporto varžybose, lenktynėse ar treniruotėse. Net jei ši veikla vyko neoficialiai. Juk adrenalino ir greičio mėgėjas, savanoriškai leisdamasis į tokį ar panašų nuotykį, suprato savo veiksmus ir tai, jog yra rizika patirti žalą, kuri nebus atlyginta. (Na, ar bent jau turėtų suprasti.)
Nedraudžiamųjų įvykių sąraše galima rasti ir tokį punktą kaip dėl vairuotojo kaltės patirta žala, transporto priemonei ar kuriai nors jos daliai atsidūrus vandenyje. Turėdami omenyje, jog tokiu atveju draudimas išmokos nemoka, tyčia užšalusio ežero galimybių, vadinamojo „driftinimo“ įgūdžių ir variklio atsparumo veikiausiai netikrinsite, tiesa?
Kitas reikalas, kai patiriate hidrosmūgį: staiga ir netikėtai variklį pažeidžia vanduo, pavyzdžiui, važiuojant per liūtį, dėl kurios užsikimšusi kanalizacija apsemia gatvę. Laimei, tokiu atveju patirta žala turint kasko draudimą laikoma draudžiamuoju įvykiu. Tačiau tai nebūtinai reiškia, kad draudimas ją atlygins. Kaip tai įmanoma? Atsakymą rasite paskutiniame įrašo skyrelyje.
Ne veltui užsiminėme apie ne dėl vairuotojo kaltės užpilto variklio problemą – vienam mūsų klientui teko patirti panašią realią situaciją. Nors jis ir turėjo kasko draudimą, nesusimąstė, jog hidrosmūgis gali būti laikomas draudžiamuoju įvykiu, paskubomis ėmė automobilį tvarkyti savo lėšomis ir tik pamatęs nemenką 2 tūkst. eurų sumą už remonto darbus kreipėsi į draudiką.
Gavęs iš jų atsakymą apie neigiamą sprendimą dėl išmokos, susisiekė su „Claims Management“ ir tik iš mūsų sužinojo, jog netikėtai užpiltas variklis visgi laikomas kasko atlyginama žala. Tačiau kreiptis dėl išmokos būtina laiku, tai yra prieš pradedant automobilį remontuoti, o šiuo atveju buvo per vėlu – klientas nebeturėjo žalos faktą įrodančios medžiagos: nei pažeidimo nuotraukų, nei pakeistų dalių.
Kur link sukame? Link priminimo, jog kartais susitaikyti su nedžiuginančiomis aplinkybėmis tenka pačia tiesiausia prasme dėl nežinojimo. Tačiau jūs ir neprivalote visko žinoti – tam yra savo sričių ekspertai. Tam esame mes, „Claims Management“ nepriklausomi žalų vertintojai. Jums tereikia atminti, jog verčiau pirmiau pasikonsultuoti nei savarankiškai daryti skubotas išvadas.
Beje, kliento su užpiltu varikliu ir smarkiai palengvėjusia pinigine istorija nesibaigė sulig šiais faktais, nes pasiūlėme jam pasinaudoti turima teise: parašyti draudimui pretenziją. Supratote teisingai – net ir užregistravus patirtą automobilio žalą kaip nedraudžiamąjį įvykį galima kreiptis į draudimo bendrovę dėl išmokos. Ir, žinoma, tikėtis, jog bent dalis žalos bus atlyginta. Atsiradus poreikiui, padarysime viską, kad taip ir nutiktų.
Susidurėte su pretenzija ar nedraudiminiu įvykiu ? Kreipkitės į zalos@claimsmanagement.lt arba +370 614 64 622
